užpuolis

1 ùžpuolis sm. (1) K, DŽ, NdŽ; R26, MŽ35, ū́žpuolis (1) NdŽ, OGLIII346, P.Skar, Tr 1. R359, MŽ481, Ns1848,2, Sut, N, K, LsB295, Gmž, Rtr, KŽ netikėtas užpuolimas, agresija: Užpuolimas, užpuolis, užjojimas SD163. Mes nuo ùžpuolio (užpuolimo) turim saugotis KII243. Jam nebaisus yra joks užpuolis Blv. Visi draug puldavo ant neprietelių, atstumdami jų užpuolius A.Baran. Ar aš tokis turtingas, kad galėčiau užsimiršt jau apie karą, užpuolius ir garbę? V.Kudir. Tos [lietuvių] gentės, neturėdamos kuomi gintis nuo umarių užpuolių savo kaimynų, gynėsi nuog jų tikyba bei tautyste savo BsVVIII. Šitas plėšikiškas užpuolis tolesniam vyriausybės sūdui paduotas LC1880,6. Turėsim manyties kaip ginties nuo neprietelių arba saugoties nuo jų užpuolių BaPs12,2. 2. potvynis, antplūdis: Toks nelauktas buvo [vandens] ùžpuolis, kad daug prigėrė Grž. 3. NdŽ, KŽ staigus ir stiprus kokios ligos pasireiškimas, priepuolis: Drugio užpuolis R29, MŽ38, N. Jis ir iš šio ligos užpuolio vėl pasigausiąs LC1888,31. 4. Brt, Kair nevaldomas jausmo protrūkis, nepagrįstas, piktas užsipuolimas, griežtas reikalavimas: Par paties (tavo) ū́žpuolį nuėjau K.Būg(Ds). Tremk piktą užpuolį Qu110. 5. Grž sutrikimas, užsikirtimas: Kalbos ùžpuolis, kad nebgali ištarti žodį J. 6. Ser negandas, nelaimė.